kviečiame keliauti po lietuvos regioninius parkus,Lankytinos vietos Lietuvos pajūryje,
Kalotės ežeras
Kalotės ežeras įtrauktas į Kalotės botaninį – zoologinį draustinį. Ežeras yra 50 ha ploto. Rudenį ir pavasarį jame apsistoja reti migruojantys paukščiai. Iš Kalotės ežero išteka upelis Cypa, įtekantis į Baltijos jūrą. Prie pietrytinio Kalotės ežero kranto yra įsikūrusios kelios stovyklavietės.
Olandų kepurės kalnas ir skardis
Pajūrio regioniniame parke esantis Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis apima 123 ha plotą. Čia saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkstančių metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Tai - 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.
Pažintinis takas “Litorina”
Siūlome pasivaikščioti nuostabaus grožio miško taku - istorinės Litorinos jūros krantu - išvagotu šaltiniais. Prieš maždaug 7 500 metų, kai čia tyvuliavo Litorinos jūra, vandens lygis buvęs gerokai aukštesnis. Todėl skyrėsi ir kranto linija. Litorina - tai tiesiog viena Baltijos jūros vystymosi stadijų. Litorinos krantas bei Olando kepurės kalnas yra geologijos paminklai, o teritorija paskelbta Olando kepurės kraštovaizdžio draustiniu.
Paukščių stebėjimo namelis prie Plocio ežero
Paukščių stebėjimo namelis – tai puiki vieta stebėti daugybę vandens paukščių iš arti. Turėdami stipresnius žiūronus galėsite atpažinti čia poilsiaujančius bei trumpam pasimaitinti sustojančius didžiųjų, vidutiniųjų, mažųjų dančiasnapių būrius, žiląsias, rudagalves, smailiauodeges, šaukštasnapes, pilkąsias, kuoduotąsias, antis, cyples, klykuoles, krykles. Iki Plocio ežero draudžiama važiuoti automobiliu; jį geriausiai palikti už 3 km nuo ežero esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir eiti pėsčiomis arba dviračiu.
Senoji laivų gelbėjimo stotis Nemirsetoje
XX a. pr. pajūryje pastatyta laivų gelbėjimo stotis. Dabar ji priklauso valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinei.
Nemirsetos apylinkės ir kopos
Nemirsetos kopos savo įstabiu kalvotu reljefu sužavi visus apsilankiusius. Šis įspūdis dar sustiprėja suvokiant, kad visa tai suformuota gamtos - žmonių įtaka čia minimali.
Išskirtinė Nemirsetos apylinkių vertė – gamtinė įvairovė. Čia nedideliais atstumais kaitaliojasi įvairūs vietovaizdžiai: apsauginis pajūrio kopagūbris, senovinis Litorinos jūros šlaitas, parabolinių kopų gūbrys, banguota smėlio lyguma - palvė, pajūrio pelkių ir ežerokšnių virtinė.
Nemirsetos parabolinės kopos ir smiltpievės pasižymi unikaliomis augalų bendrijomis. Čia auga lietuviška orchidėja – tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens), endeminiai Rytų Baltijos pakrantės augalai baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermus), smiltyninis laibenis (Alyssum gmellinii), pajūrinis pelėžirnis (lathyrus maritimus) ir kt.
Įdomu, kad einant užkopės takeliu, vienoje pusėje auga pajūrio smėlynų augalai, o - kitoje tipiški miškų, vakarų taigos augalai. Tad šalia pajūrinės našlaitės, smiltynino laibenio, pajūrinio pelėžirnio auga miškinė septynikė, dvilapė medutė, apskritalapė kriaušlapė.
Visi šie vietovaizdžiai, gamtinės vertybės saugomi Pajūrio regioninio parko Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje.
https://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=49&Itemid=56&lang=lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą